Beveik Garliavos Mergaitė

Mergaitė, kuri dabar jau suaugus buvo globojama globėjos a'lia Venskienė. (jeigu ką, tai pavardės ir vardai autoriui žinomi) Jos mama iš kurios mergaitė buvo atimta, bandė ją susigrąžinti. Buvo visko. Ir piktuoju ir gražiuoju. "Globėja" buvo pagatava gultis skersai kelio, kad tik mergaitė nebūtų gražinta "nedorėlei" motinai. Vyko kas vyko. Aišku nebuvo sukeltas toks ažiotažas, tačiau situacija buvo panaši. Dabar nesiimu spręsti kaip yra geriau. Paliksiu tai jums - kurie skaitysite. Parašysiu tik faktus. Po kelių metų globėja mergaitės atsisakė ir atidavė į globos namus. Labai skambiai deklaruota meilė ir mergaitės gerovė buvo atidėtos į šalį ir tyliai pamirštos. Po to mergaitę paėmė kita globėja.Kiek vėliau ji irgi metė šį reikalą - auginti ne savo vaiką. Taip sistemingai buvo žalojama vaiko psichika ir niekas, girdite - niekas už tai neliko atsakingas. Globėjai neatsako už globojamuosius. Nepatiko, nesusitvarkau su problemomis (mano aprašomu atveju būtent su savo problemomis) ir vaiko atsisakau. Twgul augina kas nori. Va taip va. Lengvai ir užtikrintai. Kaip jaučiasi paliekamas vaikas. Na čia jau ne mano reikalas. Kokios bus pasėkmės vėliau, irgi ne mano reikalas. Tyliai, be jokių žiūrovų (tai visai įmanoma ir Garliavos atveju) vaikas pasmerkiamas atstūmimui ir ilgalaikei psichologinei traumai.

Žmonėms, kurie toliau rūpinosi mergaitės likimu ir ją augino - prireikė begalės laiko ir geležinės kantrybės, kad nors kiek atitaisyti tai ką darė atsakomybės neprisimantys "globėjai" Kas dabar pasakys ar ši istorija nepasikartos. (beje Garliavos mergaitės ir mano aprašomos amžius labai panašus)
Ir dar vienas dalykas. Kai užaugus mano istorijos herojė susitiko savo motiną - priekaištas buvo labai paprastas - kodėl tu dėl manęs nekovojai tada kai tai buvo taip reikalinga man. Tą patį išgirdo ir tie kurie ją augino - kodėl jūs manęs neatidavėte motinai. Ir aš manau, kad ji yra teisi.